- kankėti
- 1 kankė́ti, kañka, -ė́jo intr. kentėti, kamuotis: Ten kaip peklo[je] kankė́ti reikia J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kankėti — 3 kankėti, kanka, ėjo N žr. kakėti … Dictionary of the Lithuanian Language
kankėti — 2 kankėti, ėja, ėjo intr., kankėti, ėja, ėjo džiūti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškankėti — 2 iškankėti intr. išdžiūti: Šitas rąstas gerai iškankėjęs Vrn. Tiek buvo slyvų, ir visos iškankėjo Vrn. Iškankėjęs žmogus (išsisirgęs) Vlk. kankėti; iškankėti; užkankėti … Dictionary of the Lithuanian Language
užkankėti — 2 užkankėti intr. sudžiūti, sudiržti: Tai būta užkankėjusios eglės, kad sunku buvo ir nupjaut Vrn. kankėti; iškankėti; užkankėti … Dictionary of the Lithuanian Language